- iškarti
- iškárti vksm. Skalbiniai̇̃ ant vir̃vės iškarti̇̀.
.
.
iškarti — 1 iškarti, ìškaria, iškorė tr. 1. iškabinti; išdžiauti: Jei nusipagadys, tai vakarą iškarsim [skaras ant tvoros] Lp. Padėsi skarų (skalbinių) iškart Drsk. | Ant sienų tokie popieriai iškartì Švnč. 2. išžudyti kariant: Budelis iškorė visus… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškarti — 2 iškarti intr. išdžiūti, sulysti: Paskui jį ėjo iškaręs žilabarzdis senelis rš. karti; iškarti; nukarti; perkarti; prikarti … Dictionary of the Lithuanian Language
antkarti — 1 antkarti, añtkaria, antkorė (dial.) 1. tr. primesti: Vaistų aš tau neañtkaru parnešti Krtn. Antkark kitam tą vaiką nešti, ne mun Šts. 2. refl. užlipti, užsirioglinti: Nukrovė tokį aukštą vežimą, kad nėkaip antsikarti negal Vvr. Aš buvau ant… … Dictionary of the Lithuanian Language
apkarti — 1 apkarti, àpkaria, apkorė tr. 1. apkabinti, apdžiauti: Apkorė tvoras marškiniais [skalbtais] Jnšk. Vaikai apkarta kamparu (kaip karoliais apkabinėti kamparu nuo paralyžiaus) Vlk. | refl.: Visi medžiai sužaliavę, lapais apsikorę Plš. Eina su… … Dictionary of the Lithuanian Language
atkarti — 1 atkarti, àtkaria, atkorė 1. tr. nuleisti žemyn, atvėpti: Ko ta karvė neturės, kad jau tešmenį atkorė Slnt. Mūsų karvė jau atkorė – greitai turės Dr. Neturėk, svočiule, lūpos atkorus (d.) Vlk. Sėdi lūpas atkoręs paspūtėlis Rod. 2. refl. atšokti … Dictionary of the Lithuanian Language
išdžiauti — tr. 1. iškabinti džiaunant. | refl. Š. ║ iškarti: Kad juos visus, itokius žmones, išdžiaut[ų]! Arm. 2. išmušti, išlaužti: Ožys įsibėgėjęs vožė į tvorą raguota kakta, išdžiovė tris kartis rš. džiauti; apdžiauti; atdžiauti; … Dictionary of the Lithuanian Language
iškardinti — cur. 1 iškarti 2: Iškardinti šunis J. Gyvolius išpjaus, žmonelę iškardins A1883,127. kardinti; iškardinti; pakardinti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškardyti — 1 iškardyti Š cur. 1 iškarti 1, 2. kardyti; iškardyti … Dictionary of the Lithuanian Language
išlemti — 2 išlemti, ìšlemia, išlėmė tr. Lš, Rod, Azr; Kos50 iškišti, iškarti (liežuvį): Šuo iš karščio išlėmė liežuvį Sn. Bėginėj, siūbuoj, liežuvį išlėmę KN267. ◊ gerklę išlėmus labai garsiai, smarkiai (rėkti, šaukti): Ko tas vaikas visą dieną rėkia,… … Dictionary of the Lithuanian Language
išsverti — išsver̃ti, ìšsveria, ìšsvėrė tr. LVI809, išsverti, ìšsveria, išsvėrė 1. N, NdŽ nustatyti svorį, pasverti. 2. pasiekti, turėti tam tikrą svorį: Nieko neišsvėrė uogos, baisiai sausos Klt. 3. svoriu išvarginti, ištempti: Du kibirus benešant, net… … Dictionary of the Lithuanian Language